BBCAlbanian.com
 
Botuar: E hėnė, 08 shtator 2008 - 17:43 CET
 
Dėrgoja njė miku   Version i printueshėm
Analfabetizmi - Ende problem nė Shqipėri
 

 
 
Nxėnės shkolle (arkivė)
Nxėnės shkolle
Analfabetizmi nė Shqipėri vazhdon tė jetė njė shqetėsim pėr shoqėrinė dhe autoritetet.

Fenomeni, i cili nė periudhėn e regjimit komunist shėnoi njė rėnie tė ndjeshme, u ringjall sėrisht nė fillim tė viteve 90, duke u bėrė mjaft problematik.

Sipas Altin Hazizaj, drejtor i Qėndrės pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Fėmijve, shifrat e analfabetizmit variojnė nga 2 pėrqind e popullsisė, sipas tė dhėnave zyrtare nga ministria e arsimit, deri nė 10 pėrqind, sipas shifrave tė pavarura.

 Bindja jonė tė paktėn ėshtė qė niveli i analfabetizmit ėshtė diku mbi 10 pėr qind.
 
Altin Azizaj, veprimtar pėr tė drejtat e fėmijėve

"Ka njė sėrė studimesh ose krahasimesh qė bėhen bazuar mbi shifrat qė nxjerr ministria e arsimit dhe bindja jonė tė paktėn ėshtė qė niveli i analfabetizmit ėshtė diku mbi 10 pėr qind," thotė zoti Hazizaj.

"Po t'i referohemi statistikave janė tė paktėn mbi 5 000 fėmijė nė vit qė braktisin shkollėn," thotė ai dhe shton se nė rang tė popullsisė niveli i analfabetizmit ėshtė rritur ndjeshėm.

Zėvendėsministrin e Arsimit dhe Shkencės, Halit Shamata, thotė pėr BBC-nė se nuk duhet tė ngatėrrohet analfabetizmi me braktisjen e shkollave.

"Ka njė mjegullnajė me shifrat qė japin shoqata tė ndryshme pėr tė njėjtin fenomen," thotė zoti Shamata dhe shton se analfabetizmi ėshtė njė fenomen i cili ndjek pėrgjithėsisht shoqėritė nė tranzicion.

 Shifra qė ne si ministri i kemi bėrė zyrtare ėshtė 1,19 pėr qind, qė do tė thotė 4,900 nxėnės qė janė jashtė sistemit.
 
Halit Shamata, zėvendėsministėr i arsimit

Zyrtari i lartė i arsimit thotė se shifrat pėr analfabetizmin janė tė fryra nė media.

"Shifra qė ne si ministri i kemi bėrė zyrtare ėshtė 1,19 pėr qind, qė do tė thotė 4,900 nxėnės qė janė jashtė sistemit," thotė zoti Shamata.

Shkaqet

Sipas zėvendėsministrit tė arsimit Shamata, njė nga shkaqet kryesore tė kėsaj gjendjeje ėshtė niveli i ulėt ekonomik.

"Shkaku kryesor ėshtė shkaku ekonomik qė ka kultivuar pėrqindjen mė tė madhe tė nxėnėsve qė janė jashtė shėrbimit arsimor pėr momentin," thotė zoti Shamata.

"Shkaku ekonomik i lidhur ngushtė me shkaqet sociale, me shkaqe subjektive, si me cilėsinė e shėrbimit arsimor, qė natyrisht pėrbėjnė njė shkak," shton ai.

Veprimtari pėr tė drejtat e fėmijėve, Altin Hazizaj, ėshtė i njė mėndjeje se shkaqet ekonomike janė parėsore.

"Kushtet nė Shqipėri mė shumė i detyrojnė njerėzit tė merren me mbijetesėn e tyre sesa me kujdesin pėr arsimimin e fėmijve," thotė ai.

"Njė shkak tjetėr sigurisht ėshtė pėrjashtimi social, ne kemi sot grupe tė tėra tė popullsisė rome egjyptiane, por dhe popullsisė vendase tė cilėt pėr vite tė tėra nuk janė shkolluar sepse kanė lėvizur, nuk kanė arritur tė integrohen," shton ai.

"Ne kemi vazhduar si shtet, pėr vite tė tėra, qė tė mos kujdesemi pėr arsimimin e fėmijėve, pėr kualitetin e arsimimit tė tyre," thotė zoti Azizaj.

Masat qė duhen marrė

Shifrat e analfabetizmit nė Shqipėri po vijnė duke u reduktuar, por shqetėsimi mbetet.

Zoti Hazizaj thotė se pėr kėtė duhen marrė njė sėrė masash pėr tė ulur nivelin e nxėnėsve jashtė shkollės.

"Ne e dimė qė brenda njė viti nė Shqipėri janė 60 – 70 mijė fėmijė qė nisin shkollėn pėr herė tė parė, kjo do tė thotė qė ministria e arsimit dhe institucionet e saj nėpėr rrethe kanė pėr detyrė bashkė me mėsuesit dhe drejtoritė arsimore tė kujdesen qė gjithė kėta fėmijė tė kthehen nė shkollė," thotė zoti Azizaj.

"Tė merren masa pėr ata fėmijė tė cilėt tashmė janė larguar nga shkolla dhe jo detyrimisht janė mė fėmijė, pra mund tė jenė tė rinj, por edhe tė rritur," thotė ai.

"Shqipėria duhet tė marrė masa pėr tė rritur cilėsinė e arsimit sepse ende ka prindėr qė nuk besojnė qė arsimimi i fėmijės ėshtė mundėsia mė e mirė pėr tė shpėtuar nga varfėria."

Zėvendėsministri i arsimit Shamata thotė se njė nga objektivat e ministrisė sė arsimit ėshtė dhėnia e njė shėrbimi tė barabartė e cilėsor pėr tė gjithė.

Ai thotė se ka njė projekt nė zbatim me 75 milionė dollarė bashkėfinancim nga Banka Botėrore, Banka pėr Zhvillim dhe Ndėrtim dhe Banka e Kėshillit tė Evropės, si dhe 30 milion dollarė nga qeveria shqiptare, pėr tė ofruar "njė arsimi pėr tė gjithė dhe njė arsimi cilėsor".

Zoti Shamata thotė se ministria ka dhe njė studim tė vetin i cili lidh mundėsinė e tėrheqjes nė shkolla tė atyre shtresave qė janė jashtė sistemit.

"Ekziston njė lloj projekti i cili ka 4-5 vite qė funksionon i cili quhet 'Shansi i dytė'," thotė ai.

"Ky ėshtė njė projekt qė u jep njė shans tė dytė fėmijėve, kryesisht tė komuniteteve rome pėr t'i ofruar njė shėrbim jashtė orareve mėsimore dhe natyrisht kjo ka patur impaktet e saj pozitive," thotė zėvendėsministri i arsimit Shamata.

 
 
GJITHASHTU
 
 
Dėrgoja njė miku   Version i printueshėm
 
 
 
BBC ©
 
^^ Kthehu nė krye
 
  Arkiv
 
  BBC News >> | BBC Sport >> | BBC Weather >> | BBC World Service >> | BBC Languages >>