http://www.bbcalbanian.com

Botuar: E hėnė, 21 nėntor 2005 - 16:55 CET

OKB boton raportin vjetor pėr HIV/AIDS-in

Sipas raportit tė fundit tė OKB-sė, pėrqindja e infektimit me HIV nė disa vende tė botės gjatė vitit tė fundit ka shėnuar rėnie, por numri i atyre qė jetojnė me infeksionin, vazhdon tė rritet.

Raporti i pėrbashkėt i programit tė pėrbashkėt tė OKB-sė pėr HIV/AIDS-in dhe Organizatės Botėrore tė shėndetėsisė, e llogarit numrin e viktimave tė shkaktuar nga HIV/AIDS gjatė kėtij viti nė 3 milionė, ndėrsa numrin e tė infektuarve vetėm gjatė kėtij viti me 5 milionė.

Rritja mė e madhe e numrit tė tė infektuarve, ka ndodhur nė vendet e Evropės Lindore.

Henning Mikelsen ėshtė drejtor i ekipit tė OKB-sė pėr Evropėn.

Nė njė intervistė me Albana Kasapin e seksionit shqip tė BBC-sė , ai thotė se nė Shqipėri, Kosovė dhe Maqedoni, infektimi me HIV/AIDS nuk ka njohur atė rritje si pjesa tjetėr e Evropės Lindore.

Por ai paralajmėron se ekzistojnė tė gjitha kushtet qė situata tė pėrkeqėsohet nėse autoritetet nuk marrin masa parandaluese.

Me sa dimė ne, nuk kemi parė rritje dramatike nė numrin e rasteve tė raportuara nė ndonjė nga kėto tre vende. Numri i rasteve ėshtė ende relativisht i vogėl, p.sh.: nė Shqipėri nė vitin 2004 janė raportuar 29 raste, nė Maqedoni nė tė njėjtin vit janė raportuar vetėm gjashtė raste. Pėr Kosovėn nuk kemi statistika tė veēanta, por pėr gjithė territorin e Serbisė dhe Malit tė Zi, numri ėshtė 105.

Situata, e krahasuar psh me vendet mė nė lindje...padyshim qė ėshtė mė e mirė, nė kuptimin qė ėshtė me tė vėrtetė momenti qė tė bėhet njė pėrpjekje masive pėr parandalim. Me kėtė mėnyrė, mudn tė parandalohet pėrkeqėsimi I situatės nė kėto tre vende.

BBC: Po si duket situata e fundit nė Shqipėri, Kosovė dhe Maqedoni e krahasuar me statistikat e mėhershme qė ju keni?

Mikkelsen: Si e thashė, nuk ka rritje tė madhe. Po tė marrėsh Shqipėrinė si shembull, nė vitin 2001 kishte 20 raste tė infektimit, nė 2002 kishte 26 raste, nė 2003-shin 21 raste, kurse tani ka 29 raste. Kėshtu qė nuk mund tė themi se ka shenja tė njė rritje tė madhe nė numrine rasteve tė infektimit.

BBC: Cilat janė arsyet pėr kėtė sipas jush? A mund tė thuhet se numri I tė infektuarve nuk ka pėsuar rritje nė sajė tė masave parandaluese tė marra nė kėtė rajon?

Mikkelsen: Unė e di se janė marrė disa masa dhe kjo mund tė jetė pjesė e shpjegimit, por do tė isha shumė I kujdeshėm qė tė flisja pėr sukses, sepse nė vende tė tjera kemi parė se situata mund tė ndryshojė shumė shpejt. Po marr si shembull Estoninė, ku vetėm pak vjet mė parė, nė vitin 1999, nuk kihste mė shumė se 12 apo 20 raste infektimi nė vit dhe pastja papritur brenda tre muajsh, numri arriti nė mbi 1 mijė....Situata mund tė ndryshojė shumė shpejt nėse ekzistojnė faktorėt qė mund tė stimulojnė pėrhapjen e epidemisė. Ne e dimė se nė tė gjitha vendet e Evropės Juglindore trafikimi i drogės ėshtė nė rritje dhe si pasojė po shtohet numri i pėrdoruesve tė drogės me injeksione, veēanėrisht nė mesine tė rinjve. Po ashtu e dimė se po ndodhin ndryshime nė sjelljen seksuale, njerėzit po kryejnė mė shumė marrėdhėnie seksuale tė pambrojtur, nuk pėrdoret shumė prezervativėt, njerėzit kanė mė shumė partnerė seksualė. Kėshtu qė ekzistojnė ata faktorė qė mund tė nxisin njė rritje shumė tė shpejtė tė epidemisė nėse ne nuk jemi tė kujdeshėm dhe nėse nuk marrim masa atje.

BBC: A mendoni ju se nė Shqipėri, Kosovė dhe Maqedoni mund tė ndodhė I njėjti fenomen?

Mikkelsen: Unė nuk mund tė parashikoj tė ardhmen, por mudn tė them se faktorėt ekzistojnė gjė qė mund tė thotė se mund tė ndodhė, nėse qeveritė nė rajon nuk ndėrmarrin veprime vendimtare.

BBC: Ēfarė nėnkuptoni ju me "veprime vendimtare"? Ē'duhet tė bėjnė qeveritė nė tiranė dhe Shkup dhe autoritetet nė prishtinė qė tė mos e lejojnė tė ndodhė njė gjė e tillė?

Mikklesen: Ata duhet tė bėjnė atė qė e di qė kanė bėrė nė Maqedoni, por dhe nė Shqipėri dhe Kosovė--kanė hartuar njė plan kombėtar pėr AIDS-in ku kanė identifikuar fushat me pėrparėsi kritike qė kėrkojnė veprim. Duhet tė mobilizojnė burimet e nevojshme pėr programet e parandalimit dhe mjekimit.

E di qė Maqedonia ka marrė njė shumė nga Fondi Global pėr HIV-in, Tuberkulozin dhe Malarjen dhe nė raundin e fundit e di se dhe Shqipėria ishte nė listė e atyre vendeve qė u ishte miratuar shuma nga ky fond. Problemi i vetėm ėshtė se Shqipėria nuk do t'i marrė paratė deri nga viti I ardhshėm.

Kur tė mblidhen burimet, sfida e ardhshme ėshtė qė tė sigurohet se tė gjitha fondet qė merren pėr HIV/AIDS tė shpenzohen pėr veprime efikase dhe pėr kėtė ėshtė me shumė rėndėsi qė qeveritė tė bashkėpunojnė ngushtė me organizata apo individė qė jetojnė me HIV/AIDS apo organizata joqeveritare qė mund tė punojnė me ata qė janė mė shumė nė rrezik.

Po ju, sa dini pėr infektimin me HIV/AIDS?

Na dėrgoni komentet tuaja.